Kaip jis skrenda

Gali kilti klausimas – o kaip parasparniai skraido? Juk jie dažniausiai neturi nieko, kas leistų kilti patiems. Atsakymas būtų paprastas – kam naudoti kažkokią techniką, jei oras aplink mus yra nevienalytis ir judrus. Jis juda ne tik horizontaliai, bet ir vertikaliai – tai saulės sušildytas srautas ar kalno šlaito aukštyn nukreipiamas vėjas. Ir vienas iš parasparnininkų meistriškumo rodiklių yra sugebėjimas pabalnoti šiuos srautus, kilti su jais aukštyn, nenaudojant jokių papildomų priemonių. Ir būtent tada, kai jauti, kad tave aukštyn neša pats oras, kai matai greta sklendžiantį ir kartu kylantį sakalą, supranti ką reiškia sena sparnuota frazė – "laisvas kaip paukštis".

Norintys vis tik būti technikos amžiaus vaikais gali panaudoti variklį su propeleriu – paramotorą. Tuomet parasparnis tampa nepriklausomu nuo gamtos ir oro užgaidų, gali skristi bet kada ir bet kur, o ne tik ten, kur vėjas neša.

Ypač gerai tai daryti ramiais vasaros vakarais, prieš saulėlydį – galima pakilti ir pasigrožėti iš paukščio skrydžio savo sodyba, kaimu, ežeru ar mišku, pavaizduoti ‘kietą bičą’ prieš draugus (na ir ką ten slėpti – prieš drauges ypač), galų gale iš oro ‘subombarduoti’ nepatikusį kaimyną ar išgainioti šernus iš savo pasėlių.

Taigi, jei esi šiek tiek romantiškas, turi savo kraujyje nuotykių troškimo ir nebijai įsilieti truputį adrenalino – tuomet gali drąsiai bandyti tapti Lietuvos parasparnių pilotų kompanijos nariu. Surasi daug naujų draugų, galėsite pakeliauti kartu į įvairiausias vietoves (Austrija, Slovakija, Krymas, Prancūzija, Ispanija ir kitas kalnuotas vietoves), galų gale tiesiog nenuobodžiai praleisi savo laisvalaikį. Kviečiame!