Prisijungimas





Pamiršote slaptažodį
Naujas vartotojas? Užsiregistruokite!
2006 US Nationals
2006-09-10 02:23
Darius Lukoševičius šiemet dalyvavo varžybose US Nationals ir užėmė pirmąją vietą Serial klasėje. Sveikiname Darių. Perteikiame jo įspūdžius, kuriais Darius pasidalino forume:

Mintis dalyvaut US nationals kilo jau prieš metus, nes praeiti metai buvo gan skurdūs skraidymams, o kolega Michalas (Slovakas) labai smagiai paskraidė 2005 Washington valstijoje vykusiose US Nationals. Tikslas buvo saugiai paskraidyt kompanijoje (tai mano pirmos parasparniu varžybos).

Treniruočių dieną prie kalno kėlė gerai, visi nesunkiai susirinkdavo iki pado (nusileidimo aikštelė ~1700 m ASL Kalnas ~2700 m ASL) tą dieną nedaug, apie 3300 m. Užkilom ant kalno, žiūriu kaip visi skrenda, kelia gerai, biškį blaško, lanksto ausis. Prisiminiau savo svajonę pamatyt, kaip parasparnistas leidžiasi su zapaske, nes niekad gyvai nebuvau matęs, žmona sako: žiūrėk; ir mano svajonė išsipildė, vienas pilotas jau leidžiasi nesuvaldęs Gin Zoom (po to paiškėjo, kad situacija buvo maždaug tokia: kaip jį nulaužė nieks nepamatė, bet pasekmėje parasparniui buvo nutrauktas srautas, parasparniui išeidinėjant ir neriant į priekį pilotas per stipriai kompensuodavo ir vėl nutraukdavo, tai kartojosi keletą kartų, po to jis dar pasigavo twist'ą. Tik išmetus zapaskę, viskas susitvarkė, bet per vėlu, teko leistis su atsarginiu. Galvoju, ir man reik skrist kol dar visų nuo kalno nenuvarė; pakilau, kratė gan stipriai turėjau keletą lūžimų, po to per raciją išgirdau, kad visus varo nuo kalno, nes turi atskrist sraigtasparnis, nukėlinėt ano piloto (pas jį atsarginis buvo labai mažo dydžio, nusileidęs skundėsi kad jaučia skausmą nugaroj). Nusileidau, paskridęs pusvalandį ir sušalęs. Kai nuskrido sraigtasparnis apsivilkau dar vieną megstinį ir suskridau dar kartą, apie valandą.
 
Pirmas pratimas buvo pats sunkiausiais, visų pirma dėl to kad niekad nebuvau skridęs tokiuose aukštuose kalnuose, nežinomybė gasdina, visų antra buvau ne pakankamai šiltai apsirengęs (2 kelnės ir 4 megstiniai). Neturėjau deguonies aparatūros (su deguonim šilčiau ir protas šviesesnis). Michalas buvo sakęs, kad iki 4500 m neturėtų būt problemų, tai ir buvau nusiteikęs neperžengti šitos ribos. Skrydyje pasiekęs 4500 m pradėdavau skrist tiesiai, bet išplatėję termikai užkeldavo iki 4700 m. Nežmoniškai sušalau (vienas rankos pirštas ir dabar dar kažkoks bejausmis :) ), bandžiau laikytis žemiau, dėl to ir nepasiekiau finišo (nors tą dieną finišą pasiekė virš 40 pilotų). Nusileidęs pagalvojau: "čia per vieną skrydį lūžimų turėjau daugiau, nei skraidydamas lygumose per visą sezoną".

Antrą dieną jaučiausi labai pavargęs, oro sąlygos buvo neblogos, bet dar labiau gasdinančios. Vienas iš pirmųjų startavusių turėjo apie 70-80% lūžį labai arti šlaito (labai sėkmingai kompensavo), dar vienas leidosi žemyn besisukdamas su "kaklaraisčiu", dar keletas lūžių, suktukų (spin) virš startavietės ir nemazai, pilotų nusprendusių iš vis neskristi, privertė mane nuspręsti, kad šiandien užteks tik nusileist nuo kalno ir gaut taškus bent už minimalų atstumą. Vėliau sąlygos šiek tiek stabilizavosi ir galbūt buvo galima skrist, bet kaip mano kolega sako "everything iš in your head"), realiai trūko komandos ir komandinio sprendimo. Lyderiai 124 km įveikė per 2:5. Vėliau pirmas finišavęs pilotas pasakojime naudojo išsireikšimą: "... and than again climbed to the Moon" (ir vėl pasikėliau iki Mėnulio).

Trečią ir ketvirtą dieną buvo labai vėjuota, važinėjom po Idaho, grožėjomės gamta ir kitais "pribumbasais".

Trečias pratimas galėjo būt pats sėkmingiausias jei ne debiliškas GPS'as. Teisingai suprogramavau trečią maršrutą ir jį aktyvavau. Išjungiau GPS'ą (bryfingai vyko restorane ant kalno). Vėliau išsiaiškinau, jei GPS'as "nepasigavo" palydovų pakartotinai įjungus GPS'ą jis grįžta prie senesnio maršruto (visi e-trexų savinikai nustatę maršrutą ir jį aktyvavę būtinai išneškite į atvirą vietą kad jis "pasigautų" palydovus, tada galite išjungti) ir kaip tyčia antro ir trečio pratimo pirmas posūkio puntas buvo labai arti vienas kito (apie 5km), prie posūkio punkto priartėjau labai sėkmingai su viena iš lyderiaujančių gaujų, ties posūkio punktu pasiėmiau 4700 m, visi nuvarė į vieną pusę, aš į kitą :) , 4700m aukštyje patikėkit, galva dirba neypatingai gerai, be to blaško, nėr kada GPS'ą spaudinėt, paėmęs posūkio punktą, išsiaiškinau klaidą, paėmiau teisingą posūkio punktą bet buvau nužemęjęs apie 600-800 m, pasukau link finišo, šalia finišo einantis kanjonas nekėlė kaip anksčiau buvę, patirties trūkumas nepasakė, kad "dabar reikia laikytis iš paskutiniųjų", iki finišo pritrūko ~7-8 km.

Ketvitas pratimas buvo lengvenis, nes nusipirkau šiltesnes pirštines, dar vieną megstinį, slidininko kelnes. Padas neviršijo 4 km. Skridom gan smagiai, bet išsimėtę. Nelabai buvo aplinkui pilotų labiau patyrusių už mane (gan ilgai skridom dviese su kitu pilotu geltonu-raudonu Gin Zoom, maždaug mano patirties). Skridau kaip mokėjau. :)

Penktas pratimas buvo smagiausias, 84 km trikampis. Kažkaip sutapo termikų ciklai, vienas didelis ir platus termikas sudirbo prieš pat starto langą netoli startavietės į kurį visi sulėkė. Atėjus starto laikui visi vienu metu pajudėjo maršruto kryptim, buvo labai smagu daryt perskridimą su beveik 100 pilotų. Toliau sekėsi neblogai buvo į ką pažiūrėt, kiti pilotai "užsiciklinę" viename termike, nematydavo, kad šalia chebra kyla daug geriau, aš nepraleidinėjau tokių progų. Artėjant prie posūkio punkto visi šiek tiek išsimėtė. Prie posūkio punkto buvo labai plati kilimo zona, kai tą supratau, nuvariau tiesiai link posūkio cilindro. Grįždamas atgal susirinkau dar aukščio ir prisivijau kažkokią "gaują". Jie gan smagiai rinkosi aukštį. Prisijungiau prie jų. Ties 4500 m pagalvojau, kad man be deguonies aparatūros (o dauguma turėjo) jau pakanka, bet nusprendęs kvėpuot tankiau, kopiau aukščiau. Aukščiau esantys pilotai (gal 100-200 m) pradėjo perėjimą, pagalvojau, kad ir man užteks, turėjau beveik 5200 m :). Su palaikymais ir vėjo pagalba padarėm labai didelį perėjimą, ties antru posūkio punku buvo gražus šlaitai ir priekyje esantys pradėjo rinktys aukšti. Prisijungiau ir aš prie jų. Pradėdamas paskutinį perėjimą turėjau ~2000 m virš nusileidimo aikštelės, o buvo likę mažiau nei 10 km, buvau įsitikinęs, kad aš jau finiše, ir net nelabai įsivaizdvau ką daryt atskridus 700 m :) pasirodo labai klydau, ties miestelių labai sodino ir pūtė gan stiprus priešinis vėjas (trim greitis pagal GPS buvo 17-18 km/h) iki finišo pritrūko 182 m :) nusileidau Ketchum miestelio vidurį, į 50-50 m parkelį :) Kolegai Michalui (HAMMEL, Michal) pritrūko 90 m :) jis sakė: galėjau numest GPS'ą iki finišo spindulio pradžios :) (penktam pratime laikas buvo fiksuojamas prieš finišą, o nepasiekusiems finišo atimama 20% taškų už greitį) Skrydis yra OLC: [www2. onlinecontest.org], visų dienų rezultatai čia: [64.130.51.207]

Apsiprausę nuvažiavome į vakarėlį, pabuvę keletą valandų išgirdome gandus, kad rezultatų teks laukt dar porą valandų, o jau buvo tamsu, ryt išvykt reikėjo 6 ryto. Kadangi į jokius prizus nepretendavau, išvažiavome miegot (po antro pratimo mačiau sportinės klasės rezultatus, buvau 10 vietoj, rezultatus vedantis žmogus sakė: "labai gerą proga pasitempt ir pakilt iki pirmos", pagalvojau: "asile tu, galvoji čia taip lengva, ko pats neskraidai :D ", atsakiau: "it's not that easy". Michalas pasiliko pagert ir su publika pabendraut. Vidurnaktį išgirdau Michalo balsą: "Darius, wake up"; "Atstok, prisigėrei, eik miegot" pagalvojau. "Darius wake up"; "Nu kas dabar" galvoju, kai jis pakartojo tą trečia kartą galvoju gal kas atsitiko reik kleltis. Sako: tipo sveikinu laimėjai sportinėje klasėje ir padavė tą prizą. Niekaip tuo netikėjau, nes kiek girdėjau nugalėtojas (DADAM, Matt, jį gerai mažysta Michalas) skraidė su Gin Zoom (irgi DHV-2), bet galvojau, kadangi jis ir taip užėmė pirma vietą tai gal serijinė atidavė kitiems :) , vėliau sužinojau, kad Gin Zoom šiais metais jis iškeitė į Gin Boom Sport (DHV 2-3): )

Dėkui už rūpestį Vytui ir Vilmai už LSPSF licenziją, ir Algimai iš LAK už FAI licenziją. Žmonai Jurgitai už tai, kad per visą vasara "tampė" po to važiavo iš paskos. :D
Tiek žinių.

Darius Lukoševičius