Prisijungimas





Pamiršote slaptažodį
Naujas vartotojas? Užsiregistruokite!
Naujienos
Hungarian OPEN 2006 XC Tolmine, Slovėnijoje
2006-09-29 20:52
Taigi 2006 08 26-09 01 dienomis dalyvavau Hungarian OPEN 2006 XC Tolmine, Slovėnijoje (savo pirmosiose rimtose varžybose). Beto, pirmą kartą pritaikiau skraidymo kalnuose teoriją (nes skridęs buvau tik iš viršaus žemyn, nu nekalbu apie Lietuvą :) ). Šiomis varžybomis pradėjau domėtis likus 5 dienom iki jų pradžios. Konsultavausi su Aleksu kaip čia kas ir jis lyg taippat sako važiuos (galutiniam tiksle buvau išdurtas :) , nes nuvažiavus į vietą paaiškėjo, kad Aleksas pamatęs prognozes patraukė kiton pusėn :D nu ir gerai padarė).

08-25 Nuvažiavus vieną dieną iki varžybų, vakare vieną kartą tėtis užvežė viršun ir sakė skrisk :) Taip ir padariau. Paskraidžiau valandą ant gryno dinamiko (nes viskas buvo uždengta debesim, beto jau vakaras) ir nusklendžiau į nusileidimo aikštelę. Nusileidau į taikinio 0. Visi paplojo. Vėliau užsiregistravau. Tiesą sakant, nebuvo jokių problemų, nes buvau paminėjęs Aleksą. Nepatikrino jokių licencijų ir draudimo :)

(Pima diena 08-26) Brifingas. sako: pratimo nebus dėl per stipraus vėjo, bet vakare turėtų silpti. Visą dieną vaikščiojom po kalnus ir vakarop žiūrim, kad chebra skraido. Tai ėmėm bėgt žemyn, skubėt skrist. Bet kol užvažiavom ant kalno liko tik 5 minutės iki saulėlydžio, tad per staigų ruošimąsi greitai pakėliau sparną, apsisukau apsižiūrėjau (nieko neįprasto nepamačiau) ir išstartavau. Tik pakilus nuo žemės pastebėjau, kad labai suka į kairė kur uolos,nes įlindęs vijoklis ir susirišęs c ir d eilių stopas prie 1 aukšto viršaus, tad kiek galėdamas kompensavau ir iš lėto pasisukau į dešinę, nes reikėjo apskrist kalną. Apsukęs kalną ir turėdamas aukščio virš paviršiaus nutariau, kad reikia kažkaip tai sutvarkyt :) Tampiau visas įmanomas kombinacijas ir taip nuleidau tą vijoklį žemyn :) tik apie 1,5 virš laisvo galo. Iš antro bandymo lipti viena konsole abiem rankom pavyko išeiti :D Taip darant iškart įeidavau į rotaciją su žemėjimu iki -20. Reziume: būtinai tiksliai patikrinkite kiekviena stropą prieš startą.

(Antra diena 08-27) Brifingas, sako: oras gali ir būti tai visus užveža į startavietę. Atėjus į startavietę užklumpa liūtis ir visi tampa labai šlapi, sušalę ir labai pikti. Pratimo nebuvo.

(Trečia diena 08-28) Brifingas 9 val, sako: važiuojam į viršų, nors oro nėra, bet gal jie žino :) Paskelbia 51 km., bet kadangi viskas užtraukta visi varo ant kokybės (pamačiau, kad mano sparnas nenusileidžia britvom pagal balansuotą greitį). Pratimas neįvykęs.

(Ketvirta diena 08-29) Brifingas 9 val, sako: važiuojam Lijaką apie 50km., nors oro nerealus, bet palikti kokie 10 gps tolmine :D Tik 3 valanda paskelbia 41 km. pratima, bet tik sustartavus visi varo ant kokybės, viska užtraukė. Suskridau 14 km. (maksimaliai nuskrido 18,5 km.), paėmiau 2 punktus, surinkau pirmąjį km. kalnuose. Likau 35 vietoj. Pratimas vos įvykęs :)

(Penkta diena 08-30) Viskas taip pat kaip dieną prieštai tik be nuotykių. Išstartuoju vos išsilaikau nežemėjęs, vėliau gaunu termiką, renku aukštį ir laukiu starto, bet berenkant pamatau, kad už nugaros pradeda žaibuot ir formuojasi audra :D Visi nelaukę komandos, kad pratimas atšaukiamas daro ausis ir visus kitus greito nužemėjimo būdus. Vaizdas nerealus :) Visi 70 sparnų nori kuo greičiau nužemėti. Faina. Nusileidžiu, pakuojuosi ir po poros minučių baisus lietus :) Pratimas atšauktas.

(Šešta diena 08-31) Kylam į Kobalą. Sudaromas 56 km. maršrutas. Startuoju, darau daug taktinių klaidų (skrendu lėtai), bet finišuoju 40 vietoj, 56 km. per beveik 2 valandas. Viso ore 3 valandos. Pratimas įvykęs :)

(Septinta diena 09-01) Kylam į Kobalą. Sudaromas labai sunkus 71 km. maršrutas. Pakylu, darau vieną klaidą po kitos, vėluodamas 10 minučių išstartuoju. Ir vėl klaida; neapsižiūrėjau ir priekį manęs uždengia saulę. "Mirinėju", vos išsilaikau ("Išgyvenu" lygumos sąlygomis, nes aš esu ligumų pilotas). Pasiekiu pirmą posūkio punktą grįžinėju, vėl darau klaidas, ir nusileidžiu po 2,5 valandų įtempto išgyvenamojo skrydžio :) Nuskridau 26 km. ir jaučiuosi nerealiai pavargęs :( ir dar erzina tie, kurie dar ore (man virš galvos ). ;(

Bendrai: likau 47 iš 68 tikrai aukšto lygio pilotų. Manau tai geras rezultatas, kaip skrendant pirmą kartą kalnuose ir su "standartu".

Norintys tiksliau patirinėti šias varžybas žiūrėkit čia :P

Tadas Sidaravičius

 
Krymas
2006-09-21 22:02
Š.m. rugsėjo 5-17 d.d. vykusiųjų į Krymą organizacinio komiteto atsakingas sekretorius Leonardas (aišku jo niekas į šias pareigas nerinko) įpareigojo mane, kaip vieną iš "čainikų" keliais sakiniais nušviesti jums mūsų kelionės į Krymą ypatumus.

Taigi, ankstų rugsėjo 5-os dienos rytą galais negalais susirinkę dviem ekipažais, pajudėjome iš Vilniaus į Koktebelį. Ekipažus sudarė: Jolanta, Jura, Tomas, Antanas, Renvaldas, Marijonas ir Giedrė, bei Leonardas ir Tereza. Vėliau mus pasivijo ir pralenkė nenustygstantis Gęstas su šeima. Kelionė vyko sklandžiai, jeigu neminėti baltarusių pasienio ypatumų, tačiau apie juos visi gerai žino...  Atvykome į Koktebelį, visiems geriau žinomą, kaip "konjakų šalis", atvykome vėlų vakarų apie 23-ą valandą. Be abejo, iš karto vos ne pilnu delegacijos sąstatu nuvarėme prie jūros, o kai kurie netgi maudėsi, nors vandens temperatūra tebuvo apie 12 laipsnių šilumos.

Kitą ryta, vos tik saulei patekėjus, "čainikai" jau lūkuriavo prie automobilių - taip norėjosi mums kuo greičiau išbandyti legendinį "Klementjevo šlaitą". Mūsų asai oriai, 9-ą valandą susirinko prie automobilio ir pajudėjome į skraidavietę. Kaip tokiais atvejais paprastai atsitinka - oras š... Vejas nei per stiprus, nei per silpnas - paprasčiausiai netinkamos krypties skraidyti. Nusivylimui ribų nebuvo, tačiau buvo geras 15-os metų konjakas (5 litrų butelis - 100 litų) ir naminis jaunas sausas vynas (5 litrai - 25 litai). Gerai pailsėjom...

Išaušo kitas, nuostabus rytas. Oras iš ryto skraidyti per silpnas, bet jau mūsų "zubrai" kuždasi - bus bryzas. Laukiame valandą, dvi - prasidėjo! Pirmą kartą atvykusiems problemos - sudėtinga startuoti, dar sudėtingiau nusileisti. Galais ne galais visi startuoja - fantastika, norint galima iki vakaro skraidyti nenusileidžiant. Visi prisiskraidę iki soties ir jau po pirmos dienos girdisi nuomonės, kad vien dėl šios vienos dienos vertėjo čia važiuoti. Na, o po tokios dienos geras kojakas ir puikus vynas. Gerai pailsėjome... Bryzui atidavėme dvi dienas, tiesa antra buvo ne tokia įspūdinga kaip pirma, nes mano variometras užfiksavo tik iki 30 minučių skrydžio trukmę...

Tris su puse dienos atidavėme šiauriniam šlaitui. Čia buvo visko ir stipraus antvėjo ir stiprių termodinaminių sąlygų su galingais termikais. Čia buvo ir išpūtimų į plato su gražiais kulvirsčiais ir ne trumpais vilkimais paskui sparną, nagų apsidaužymų. Bet mūsų garbei reikia pasakyti, kad traumų išvengėme visi ir namo grįžome sveiki ir žvalūs, kitais metais nusiteikę pakartoti kelionę dar kartą. Na, o vakarais geras konjakas, puikus vynas. Gerai pailsėjome...

Paskutinę dieną 2-3 valandas norintys paragavo bryzo, ant paties jūros kranto. Labai įspūdingas skraidymas. Toks jausmas, kad skrendi visą laiką virš jūros. O dar tas mūsų instruktorius Blocha, prieš startą tarytum tarp kitko parodė už nugaros aukštos įtampos laidus ir tarstelėjo, kad ten nusipūsti nepageidautina. Tai pirmą pusvalandį buvo problema, baimė nusipūsti šiek tiek kaustė. Pakilti tai jau mes buvome ereliai, bet nusileisti prie aukštos įtampos laidų labai nesinorėjo... Bet kaip sako, ne toks baisus velnias, kokį jį paišo. Ir čia sėkmingai susitvarkėme, puikiai paskraidėme. Na, o po to gerai pailsėjome...

Mūsų delegacija atrodė palyginti su kai kurių "matrasais" labai oriai ir išdidžiai. Visų puiki įranga, sparnai nemažai daliai kitų pilotų kelia sveiką (o gal ir ne tik sveiką) pavydą. Visi buvo draugiški, visada pasiruošę padėti, patarti.

Patyrėme labai nuostabias akimirkas skraidydami, praleidome puikiai laiką ekskursijose ir degustacinėse, pabendravome ir pailsėjome... Beje, vieną dieną Kotebelio naktiniame danguje stebėjome neatpažintus skraidančius objektus. Visame miestuke buvo neeilinis sujudimas, visi bėgo prie jūros, skubėjome ir mes. Dar kelias dienas žmonės vien apie tai tekalbėjo. Ir koks netolerantiškas ir netaktiškas krantinėje pasirodė vienas mūsų kolega Leonardas, kai savo išprusimu ne vietoje atėmė iš šalia buvusių žmonių viltį susitikti su ateiviais. Mat pradėjo, per teorinį pilotų pasiruošimo kursą gautomis žiniomis leisti žmones ant nuodėmingos žemės. Teko galų gale aiškintis kas gi daugiau išgėrė alaus, kad ateiviai vaidenasi...

Taigi linkime ir kitiems taip turiningai ir šauniai praleisti laiką kartu su bendraminčiais. Varom kuo greičiau vėl į Kryma!

"čainikas"
Marijonas

 
Na ir pavarėm
2006-09-10 23:17
Tik senais gerais laikais, kai skraidymo sezonus atidarydavome ir uždarydavome (sąlyginai) Nidoje prie jūros, tiek sparnų kabojo šiandien Smiltynėje. Užuodę vakarį, jau šeštadienį pas mane atvarė prieniškiai su Ryčiu priešaky. Bet vėjas taip įsilingavo, ką ten sparnus, žuvėdras nupūtinėjo, net iki Klaipėdos nublokšdavo. Paskambinęs nuo kopų Rytis, šaukė į ragelį nesavu balsu:

- Tu žinai, guliu prisispaudęs prie smėlio, laikausi už kažkokios gėlelės, o vėjas išpūtė kišenes ir subinę, dabar plevėsuoja ore kaip vėjarodė.

Vot taip būna pas mus prie jūros, todėl mano kišenės užsiūtos. Tuo tarpu mes su Aleksiejumi ramiai gurkšnojome ispanišką raudoną vyną (Alekso varžybų trofėjus) ir taisėm vėją, vis pažiūrėdami į kompą. Po vieno stipraus gūsio į mano kambarį įlėkė sušalę, išsigandę, pavargę, išalkę prieniškiai. Teko guosti, raminti, apnakvindinti. Pasakęs, kad rytas už vakarą protingesnis, išjungiau šviesą. Ryte jau 7-tą val. vyrai prilipę prie langų stebėjo kaip juda medžių šakos, o jos lingavo teisingai ir rodė gerą vėją. Labai greitai sumetė kas papuolė į skrandį ir tiek aš juos mačiau. Nors svilo padai ir man, bet turėjau buitinių reikalų, kad juos kur velniai. O po kiek laiko pas kambino Rytis:

- Staska, veža nerealiai, Aleksas jau išvarė maršrutą į Juodkrantę, atvažiuoja dar chebros, Andrius, Rasa.

Kai atmyniau su dviračiu prie jūros, nepatikėsit, sparnų kaip kormoranų kartu su žuvėdromis. Vos vos įsispraudžiau į tarpą. Na ir prasidėjo kaifo gaudymas, adrenalino pompavimas į kraują. Viens pro kitą, viens per kitą užkliūdami sparnų galais, net atsimušdami kaktomuša (buvo ir taip, bet viskas okei) lakstėm, raitėm vingoverius, siūbavom kas kaip moka ir kaip išmano. Gūsiuotas postYpris vėjas. Kai kuriuos kaip oduvančikus arba kaip muses iš barščių išmesdavo iš srauto ir tekšteldavo už kopų. Aleksui ir Rasai matyt trūko kantrybė ir po kiek laiko jie ištirpo jūros ir smėlio horizonte. Atvažiavo sūnus ir ilgogai pleškino fotiku, tai bus gražių nuotraukų. Aš vėliau atrinksiu kurias patalpinti į mūsų Galeriją. Vėjas, pasigailėjęs suvažiavusių iš tiek toli, Vilniaus, Druskininkų (Rimas), Prienų, Klaipėdos, pūtė kaip už gerą atlyginimą visą dieną.

Tikiuosi, vyrai grįš laimingi, atsakančiai pasiskraidę, pakaifavę, gavę gerą dozę adrenalino, išsivalę plaučius sūriu jūros vėjeliu. Kratys smėlį iš sparnų ir šypsosis, na ir pavarėm, ar ne?

Stasys Rezgevičius (artistas)
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Kitas > Pabaiga >>

Rezultatai 57 - 64 iš 73